- užpalas
- ùžpalas sm. (3b) DŽ, ū́žpalas (1) K.Būg, Š, P.Skar, FrnW, BI41 1. DŽ, NdŽ, OGLIII346, FrnW, BI41, KŽ, Dglš, Kkl, Žmt, Blnk, Ds, Sv, Ps ant ledo užbėgęs ir sušalęs vanduo, antpalas, samburgos: Šiemet storas buvo ledas ir da ūžpalo uždėjo Sdk. Ùžpalą kai sušaldis, važiuosma par ežerą Trgn. Kai ùžpalas lūžta, žmogui eit labai bloga Sld. Arklys par ùžpalą nenorom eina, mislia, apačioj nėr ledo Dgl. Visas ežeras aptrauktas ū́žpalu, tik kriaukši, kai pro jį važiuoji Slk. Nebeparvažiuosi par ežerą, bo didelis ùžpalas Krik. Dabar jau ū́žpalas storas: pereisi per upę Aln. Su ùžpalu ledas daug greičiau prašunta Lel. 2. BŽ157 upės užliejamoji vieta, užlaja: Prisikasė linamarkų, kur rudens potvynyje nesti užpalo Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.